Olandų Kepurė – siauras Baltijos pajūrio ruožas prie vienintelio Lietuvos pajūryje išlikusio Karklės kaimo – šiandien priskiriamas Pajūrio regioninio parko draustiniui. Gana nedidelėje jo teritorijoje stūkso aukščiausias Lietuvoje skardingas jūros krantas (daugiau nei 24 m), vadinamas Didžiuoju pajūrio klifu. Teigiama, kad maždaug prieš 12–15 tūkst. metų jį suformavo Baltijos ledynas. Nuo šio skardžio atsiveria įspūdinga jūros panorama, todėl jis gausiai lankomas visais metų laikais. Be kitų Olandų Kepurės pavadinimo kilmės versijų, yra ir tokia, kad taip jis buvo pavadintas dėl savo formos: skardžio brėžiamas kranto kontūras iš jūros pusės primena olandiško stiliaus žvejo kepurę ir yra ryškus orientyras. Deja, šį unikalų gamtinį objektą metai iš metų ardo jūros bei gruntiniai vandenys ir vis dažniau statūs jo šlaitai nuslenka nuošliaužomis, kartu nusinešdami šimtmečius puoselėto miško medžius. Šiai vietovei būdingi ir ne tokie akivaizdūs pokyčiai.
Olandų Kepurė ypatinga dar ir tuo, kad jos skardžio papėdė gausiai nusėta jūros išplautais akmenimis, vietomis sudarančiais gana gausias sąnašas. O Baltijos jūros vandenyse netoli kranto tebestūkso įspūdingų mastelių ledynmečio rieduliai. Būtent čia galima stebėti lėtą, bet nuolat vykstančią kranto kaitą. Savotišką akmenų kelionę, kuomet vieni iš jų pradingsta ir atsiranda kiti. Tačiau šias laipsniškas akmenų slinktis vandenyje ar sausumoje gali fiksuoti tikrai ne prašalaičio, tik nuolat čia besilankančio žmogaus žvilgsnis.
Danguolė Ruškienė 2017
