Apie Mosėdžio akmenų muziejų

m (35)

Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir apsaugo įdomiausius, mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį ir mokslinę pažintinę reikšmę, mineraloginius ir petrografinius ypatumus, propaguoja gamtosaugines idėjas.

Akmenų kraustymosi į Mosėdį pradžia sutampa su jauno gydytojo Vaclovo Into atvykimu vadovauti naujai ligoninei 1957 metais. Jo dėka Mosėdis ir akmuo tapo neatskiriamos sąvokos.

m (26)
Daktaras Vaclovas Intas

Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Vasarą prieš darbą jis dviračiu apvažiuodavo apylinkes, žymėjo įdomesnius riedulius, lankė skaldyklas, prašė melioratorių, kad paliktų jo pažymėtuosius. Dalį jų V. Intas pats susivežė vežimu, traukiamu ligoninės arklio. Žiemomis padėdavo Skuodo melioratorių technika. Kartais keliasdešimt tonų sveriančių akmenų kelionė į Mosėdį užtrukdavo beveik savaitę.
Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V. Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose. Dar vėliau akmenys tapo ir pačių mosėdiškių sodybų puošmena, nors iš pradžių jie už akių savo gydytoją vadino keistuoliu.

Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Restauruotame vandens malūne rasite kamerinę ekspoziciją. Joje pateikta geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys. Čia taip pat eksponuojami iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.
Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami po atviru dangumi – Bartuvos slėnio terasoje, 8 ha plote. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralaus riedulyno vaizdą. Girnos, akmeniniai laiptai, takai, atraminės sienelės , grindiniai, tilteliai, tvoros supažindina lankytojus, kaip akmuo gali būti panaudojamas. Didžiuliais akmenimis ir pasodintais ąžuoliukais pagerbti žymiausi Žemaitijos ir Lietuvos žmonės, gražiai sukomponuoti akmenys primena svarbius įvykius, reikšmingas datas.

Algirdas Darongauskas 2005 – 2007 metais muziejuje sukurtą fotografijų seriją pavadino “Amžinybės portretais“. Vaclovas Intas turėtų būti patenkintas jo numylėtųjų akmenų veidais, į kuriuos pažvelgė jautrioji Algirdo fotoakis.

Algirdas Darongauskas dėkoja mosėdiškiui Arūnui Šliogeriui, kurio globoje buvo galimybė nuo ryto iki vakaro fotografuoti įspūdinguosius akmenis.

Mosėdžio akmenų muziejaus informacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s